Aliuminio profilių gamybos rūgštinės nuotekos daugiausia susidaro dėl ėsdinimo rūgštimi, neutralizavimo, oksidacijos, alyvos pašalinimo purškimo metu ir plovimo rūgštimi oksidacijos ceche. Jame yra įvairių kenksmingų medžiagų arba sunkiųjų metalų druskų. Rūgšties masės dalis labai skiriasi – nuo mažiau nei 1 % iki daugiau nei 10 %. Šarminės nuotekos daugiausia gaunamos iš procesų, tokių kaip ėsdinimas šarmais oksidacijos ceche ir plovimas šarmais purškiant. Šarminės masės dalis svyruoja nuo 1% iki daugiau nei 5%. Nuotekos taip pat susidaro purškimo ir dažymo metu. Be rūgščių ir šarmų, nuotekose dažnai yra aliejų, dažų, fluoro druskų ir kitų neorganinių bei organinių medžiagų.
Rūgščios ir šarminės nuotekos yra labai ėsdinančios, todėl prieš išleidžiant jas reikia tinkamai tvarkyti. Bendrosios rūgščių ir šarminių nuotekų tvarkymo gairės yra šios: ① Didelės-koncentracijos rūgštinės ir šarminės nuotekos pirmiausia turi būti išgaunamos ir naudojamos pakartotinai. Atsižvelgiant į vandens kokybę, kiekį ir skirtingus techninius reikalavimus, pakartotinis naudojimas turėtų būti maksimalus. Jei pakartotinis naudojimas yra sudėtingas arba jei koncentracija maža, o tūris didelis, rūgščiai ar šarmui išgauti gali būti naudojamas koncentracijos metodas. ② Mažos-koncentracijos rūgštinės ir šarminės nuotekos, pvz., skalavimo vanduo iš rūgštinio marinavimo rezervuarų arba šarminio plovimo rezervuarų, turi būti valomos neutralizuojant.
Kalbant apie neutralizavimo apdorojimą, pagrindinis principas turėtų būti atliekų naudojimas atliekoms apdoroti. Pavyzdžiui, rūgštinės ir šarminės nuotekos gali neutralizuoti viena kitą, arba atliekos šarmai (dumblas) gali būti naudojami rūgščių nuotekų neutralizavimui, o atliekos rūgštys gali būti naudojamos šarminėms nuotekoms neutralizuoti. Kai šios sąlygos nėra, gydymui gali būti naudojamos neutralizuojančios medžiagos.
Pagal nacionalinį standartą GB8978-1996 „Vandens teršalų emisijos standartas“, išmetimo reikalavimai yra šie: I klasė CDS Mažiau arba lygi 60 mg/L, II klasė Mažiau arba lygi 120 mg/L, skendinčios kietosios medžiagos Mažiau arba lygi 100 mg/L, fluoro jonų vertė 1 mg/L, o pH 0 mg/L.
Šiuolaikiniai nuotekų valymo metodai pirmiausia skirstomi į tris kategorijas: fizinį, cheminį ir biologinį.
1) Fizikinis valymo metodas – tai nuotekų valymo metodas, kai dėl fizinių poveikių išskiriami ir atkuriami netirpios ir suspenduotos būsenos teršalai (įskaitant alyvos plėveles ir alyvos lašelius). Įprasti metodai apima sedimentaciją, filtravimą, išcentrinį atskyrimą, flotaciją ore, garinimo kristalizaciją ir atvirkštinį osmosą. Šiuo metodu nuo nuotekų atskiriamos skendinčios kietosios dalelės, koloidai, alyvos ir kiti teršalai, taip pasiekiamas preliminarus nuotekų valymas.
2) Cheminio valymo metodas – tai nuotekų valymo būdas, kai vykstant cheminėms reakcijoms ir masės pernešimo poveikiui atskiriami ir pašalinami teršalai iš nuotekų, kurie yra ištirpę arba koloidiniai, arba paverčiami nekenksmingomis medžiagomis. Dažniausiai naudojami metodai yra neutralizavimas, koaguliacija, redokso reakcijos, ekstrahavimas, pašalinimas, pūtimas, adsorbcija, jonų mainai ir elektro-dializė.
3) Biologinis valymo metodas – tai nuotekų valymo metodas, kai naudojant mikrobų apykaitą organinės medžiagos, toksiškos medžiagos ir kiti teršalai, esantys nuotekų tirpale, koloidinėje arba smulkioje suspenduotoje būsenoje, paverčiami stabiliomis ir nekenksmingomis medžiagomis. Biologinis apdorojimas skirstomas į aerobinį ir anaerobinį apdorojimą. Įprasti aerobinio apdorojimo metodai yra aktyviojo dumblo procesas, biofiltrai ir oksidacijos tvenkiniai. Anaerobinis valymas, taip pat žinomas kaip biologinis redukcijos apdorojimas, pirmiausia naudojamas didelės-koncentracijos organinėms nuotekoms ir dumblui valyti, paprastai naudojant valymo įrangą, pvz., pūdytuvus.
Dumblo šalinimo tikslai: ① sumažinti dumblo vandens kiekį, sudaryti sąlygas šalinimui, panaudojimui ir transportavimui; ② pašalinti kenksmingas medžiagas, kurios teršia aplinką; ③ atgauti energiją ir kapitalą, siekiant tikslą žalą paversti nauda. Dumblo šalinimo būdai apima dumblo tirštinimą, dumblo pūdymą, dumblo nusausinimą ir dumblo džiovinimą. Dumblo tirštinimo tikslas – inicijuoti dumblo dehidrataciją ir sumažinti jo tūrį, sudarant sąlygas tolesniam šalinimui. Dumblo sausinimo tikslas – toliau šalinti vandenį, sumažinant vandens kiekį dumble iki mažiau nei 80%. Metodai apima mechaninį ir natūralų vandens nusausinimą. Mechaninis vandens pašalinimas gali būti skirstomas į vakuuminį filtravimą, filtrų presavimą ir centrifugavimą. Jo pranašumai yra didelis vandens nusausinimo efektyvumas ir mažas žemės užimtumas, tačiau kaina yra gana didelė. Natūralus džiovinimas turi labai mažus statybos ir eksploatacijos kaštus, tačiau jo nusausinimo efektyvumas mažas, užima didelį plotą, blogos sanitarinės sąlygos. Dumblo džiovinimo tikslas – šildyti nusausintą dumblą, kad dar labiau sumažėtų jo vandens kiekis ir tūris. Dažniausiai naudojamas metodas yra rotacinis būgninis džiovintuvas. Jo privalumai yra stabilus veikimas ir patikimas veikimas, nors jis užima gana didelį plotą.
