Aliuminio profilių gamybos rūgštinės nuotekos daugiausia susidaro ėsdinimo procese oksidacijos ceche, neutralizavimo, oksidacijos proceso, išankstinio apdorojimo dažymo ir riebalų šalinimo, marinavimo ir kitų procesų, kurių metu jose gausu įvairių kenksmingų medžiagų ar sunkiųjų metalų druskų. Rūgščių koncentracija labai skiriasi, kai kurios yra mažesnės nei 1%, o kitos didesnės nei 10%. Šarminės nuotekos daugiausia gaunamos iš šarminio ėsdinimo proceso oksidacijos ceche ir šarminio plovimo, kai ruošiamasi-dažyti. Taip pat skiriasi ir šarmų koncentracija, kai kurios didesnės nei 5%, o kitos mažesnės nei 1%. Nuotekos taip pat susidaro dažymo ir dažymo procesų metu. Be to, kad nuotekose gausu rūgščių ir šarmų, jose dažnai yra aliejų, dažų, fluoridų ir kitų neorganinių bei organinių medžiagų.
Rūgštinės ir šarminės nuotekos yra stipriai ėsdinančios ir turi būti tinkamai tvarkomos prieš išleidžiant. Bendrosios rūgščių ir šarminių nuotekų tvarkymo gairės yra šios: ① Didelės-koncentracijos rūgštinėms ir šarminėms nuotekoms pirmenybė turėtų būti teikiama regeneravimui ir pakartotiniam naudojimui. Atsižvelgiant į vandens kokybę, kiekį ir skirtingus techninius reikalavimus, reikėtų stengtis kuo daugiau jo panaudoti pakartotinai. Jei pakartotinis naudojimas yra sudėtingas arba jei koncentracija maža, o tūris didelis, rūgščiai ar šarmui atkurti gali būti naudojami tokie metodai kaip koncentracija. ② Mažos-koncentracijos rūgštinės ir šarminės nuotekos, pvz., valymo vanduo iš rūgščių vonių ir skalavimo vanduo iš šarminių vonių, turi būti valomos neutralizuojant.
Kalbant apie neutralizavimo apdorojimą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į atliekų naudojimo atliekoms apdoroti principą. Pavyzdžiui, rūgštinės ir šarminės nuotekos gali neutralizuoti viena kitą arba šarmų atliekos (likučiai) gali būti naudojamos rūgštinėms nuotekoms neutralizuoti, o rūgštys gali būti naudojamos šarminėms nuotekoms neutralizuoti. Kai šių galimybių nėra, gydymui galima naudoti neutralizuojančias medžiagas.
Šiuolaikiniai nuotekų valymo metodai pirmiausia skirstomi į tris kategorijas: fizinį, cheminį ir biologinį.
1) Fizikiniai valymo metodai – tai nuotekų valymo metodai, kuriais naudojant fizikinį poveikį išskiriami ir išrenkami netirpūs ir suspenduoti teršalai nuotekose (įskaitant alyvos plėveles ir alyvos lašelius). Dažniausiai naudojami metodai apima sedimentaciją, filtravimą, centrifugavimą, flotaciją, garinimo kristalizaciją ir atvirkštinį osmosą. Šiais metodais iš nuotekų atskiriamos skendinčios kietosios medžiagos, koloidai ir alyvos, taip pasiekiamas išankstinis valymas.
2) Cheminio valymo metodai – tai nuotekų valymo metodai, kurie, vykstant cheminėms reakcijoms ir masės pernešimui, pašalina arba paverčia nekenksmingomis medžiagomis ištirpusius arba koloidinius teršalus. Dažniausiai naudojami metodai: neutralizavimas, koaguliacija, oksidacija{2}}redukcija, ekstrakcija, pašalinimas, išpūtimas-, adsorbcija, jonų mainai ir elektroosmosas.
3) Biologiniai valymo metodai – tai nuotekų valymo metodai, kurių metu mikrobų metabolinė veikla paverčiama nuotekų tirpale, koloidinėje formoje ar smulkioje suspensijoje esančias organines medžiagas, toksines medžiagas ir kitus teršalus į stabilias ir nekenksmingas medžiagas. Biologiniai gydymo metodai skirstomi į aerobinius ir anaerobinius. Šiuo metu įprastas aerobinis apdorojimas apima aktyvųjį dumblą, biofiltrus ir oksidacijos tvenkinius. Anaerobinis valymas, taip pat žinomas kaip biologinis redukcijos apdorojimas, daugiausia naudojamas didelės-koncentracijos organinėms nuotekoms ir dumblui valyti, paprastai naudojant valymo įrangą, pvz., pūdytuvus.
Dumblo šalinimo tikslai yra: ① sumažinti dumblo vandens kiekį, sudaryti sąlygas šalinimui, utilizavimui ir transportavimui; ② pašalinti kenksmingas medžiagas, kurios teršia aplinką; ③ susigrąžinti energiją ir kapitalą, žalą paverčiant nauda. Dumblo šalinimo būdai apima dumblo tirštinimą, dumblo pūdymą, dumblo nusausinimą ir dumblo džiovinimą. Dumblo tirštinimo tikslas – pradėti dumblą nusausinti ir sumažinti jo tūrį, sudarant sąlygas tolesniam šalinimui. Dumblo sausinimo tikslas – toliau šalinti vandenį, sumažinant vandens kiekį dumble iki mažiau nei 80%. Yra du būdai: mechaninis ir natūralus vandens nusausinimas. Mechaninis vandens pašalinimas gali būti skirstomas į vakuuminį filtravimą, filtrų presavimą ir centrifugavimą. Jo pranašumai yra didelis vandens nusausinimo efektyvumas ir mažas plotas, tačiau jis yra brangus. Natūralus džiovinimas turi labai mažas statybos ir eksploatavimo sąnaudas, bet žemą vandens nusausinimo efektyvumą, reikalauja didelio ploto ir blogos sanitarinės sąlygos. Dumblo džiovinimo tikslas – šildyti nusausintą dumblą, dar labiau sumažinti jo vandens kiekį ir sumažinti jo tūrį. Šiam procesui dažniausiai naudojamos besisukančios būgninės džiovyklės. Jų pranašumai yra stabilus veikimas ir patikimas veikimas, tačiau jie užima gana didelį plotą.
